Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

Informacini? inovacij? ?diegimo strategija ir taktika

(kursinis darbas)

Vilnius, 1998

Turinys:

Anotacijos (lietuvi? ir angl? kalbomis)

3

1. ?vadas 5

2. Inovacij? reik?m?

6

3. Inovacini? veiksm? planavimas valstyb?s mastu. Tendencijos Europos

S?jungoje 7

4. Inovacini? technologij? programa ESPRIT

12

5. Strategin? technologij? vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos

aktualijos 16

6. I?vados 22

7. Literat?ros s?ra?as

23

8. Priedai 24

Anotacija

Kursinio darbo tikslas buvo i?nagrin?ti informacini? inovacij?

?diegimo aspektus, problemas, aptarti b?dus ir nu?viesti bendras vystymosi

tendencijas ?ioje srityje.

Kursiniame darbe pateikiama informacini? inovacij? analiz?,

apibr??imas, j? vieta kit? inovacij? tarpe. I?nagrin?tos bendros

tendencijos Europoje informacini? inovacij? vystymo srityje, taip pat

pateikta trumpa konkre?ios programos ap?valga su prioritetin?mis sritimis

ir konkre?iu j? finansavimo planu. Ap?velgiant tendencijas Europoje buvo

stengiamasi akcentuoti tai, kas gali b?ti labiausiai aktualu Lietuvai.

?inia, kad ne visos Europoje sprend?iamos problemos jau at?jo iki m?s?. O

kai kurios, kurias mes sprend?iame dabar, Europoje buvo i?spr?stos jau

anks?iau. D?l ?ios prie?asties kursiniame darbe taip pla?iai aptarti

Europos S?jungos institucij? darbai. Ir galiausiai pabandyta panagrin?ti

?iuo metu vykstan?ias inovacijas vienoje i? informacini? inovacij? sri?i?

(kaip standartin?s) Lietuvoje.

Summary

The purpose of this work was to review aspects of implementing

information innovations, their problems, make analysis of methods and throw

a light on the current situation.

There are analysis of information innovations, definition, their

place among other innovations. Common tendencies in implementing Europe’s

information innovations are listed in this work too. Here you’ll find short

review of concrete program (ESPRIT), with basic spheres and financial plan

listed. When making review of basic tendencies in Europe the main attention

was paid to most actual of them for Lithuania. It’s known that not all

problems, actual for EU, are important for us too (they didn’t come yet).

And some of them, which are already solved in EU, are very actual for us

now. That;s why so great attention was paid to works of EU institutions.

Finally, it was made attempt to review current Lithuania’s innovations

problems in small group of information innovations (this small group was

taken for example as common).

I. ?vadas

Prie? pradedant nagrin?ti informacini? inovacij? ?diegimo strategij?

ir taktik? reikt? apsibr??ti kas tai yra inovacijos, kokiai kategorijai j?

tarpe priklauso informacin?s inovacijos, k? vadiname informacin?mis

inovacijomis.

?vair?s ?altiniai si?lo ?vairius inovacij? apibr??imus, vieni j?

konkretesni, kiti - labai abstrakt?s, bet visur pa?ia bendr?ja prasme

inovacijos suprantamos kaip nauj?, iki tol nebuvusi? dalyk? i?radimas ir

?diegimas. Iki ?iol gin?ijamasi inovacijos tur?t? b?ti suprantamos kaip

naujos technologijos, kaip konkretus rezultatas (gaminys, ?renginys ir

pan.) ar kaip nauj? dalyk? ?diegimo procesas. ?iame darbe inovacijos

(konkre?iai - informacin?s inovacijos) bus traktuojamos kaip jau ?inomas,

i?rastas, turimas rezultatas - ir did?iausias d?mesys skiriamas ?i?

inovacij? pritaikymo b?dams ir problemoms aptarti.

Informacin?ms inovacijoms kit? inovacij? tarpe pastaruoju metu tenka

vis didesnis d?mesys ir vaidmuo, jos tampa viena i? spar?iausiai

besivystan?i? sri?i?. Kaip informacin?s inovacijos ?iame darbe bus

suprantamos visos inovacijos, skirtos duomen? perdavimo ir apdorojimo

efektyvumui pagerinti. ? ?i? inovacij? tarp? patenka visa did?iul?

kompiuterin?s technikos grup?, taip pat nema?a dalis elektronikos srityje

sukuriam? gamini?. Informacin?s inovacijos priklauso technini?-

technologini? inovacij? grupei. Tai did?iausi? praktin? reik?m? turin?i? ir

labiausiai paplitusi? inovacij? grup?. Tai grup?, kuriai priklausan?ios

inovacijos, yra labiausiai ap?iuopiamos ir b?tent ?iai grupei sukurti ir

taikomi juridinio apiforminimo (patentavimo) mechanizmai, ?iai grupei

inovacij? skiriamos did?iausios ?vairi? fond? l??os.

II. Inovacij? reik?m?

Inovacij? pa?iose ?vairiausiose gyvenimo srityse reikalingumas ma?a

kam kelia abejoni?. Kiekvienas naujas i?radimas, leid?iantis patobulinti ir

pagerinti mus supan?i? aplink? i? pat prad?i? sutinkamas labai

optimisti?kai. Bet kokia inovacija ne?a savyje tokias teigamas pasekmes:

( leid?ia pl?sti, gerinti mokslin? baz?, kuri buvo naudota ?iai

inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms inovacijoms;

( kyla mokslini? darbuotoj? (inovacijos autori?) kvalifikacija ir

did?ja j? patirtis;

( bent kuriam laikui atkreipia visuomen?s d?mes? ? ?ios inovacijos

pagalba sprend?iam? ar i?spr?st? problem? (o da?niausiai, kaip rodo

praktika, inovacijos vis d?lto problem? pilnai nei?sprend?ia, o jei ir

i?sprend?ia, tai akivaizd?iau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol

buvusios labiau u?sl?ptos, problemos);

( inovacijos autorius atsiduria d?mesio centre, tokiu b?du skatinami

ka?k? pana?aus pasiekti ir kiti potencial?s inovacij? k?r?jai;

( sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui ?vairias inovacijos

?diegimo stadijas vykdan?i? institucij?, tokiu b?du atsiranda naujos darbo

vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai, kas gali i??aukti

inovacijas ir visai kitose, nesisiejan?iose (pavyzd?iui - organizacin?je,

juridin?je) srityse;

Atkreipkite d?mes?, kad visus ?iuos privalumus turi dar ne?diegta,

galb?t netgi dar juridi?kai neapiforminta inovacija. Inovacijos vert?

nepalyginamai i?auga kai ji pritaikoma praktikoje, nors kaip beb?t? gaila,

bet iki praktinio pritaikymo stadijos ateina tik labai nedidel? dalis

inovacij?.

Prakti?kai pritaikyta inovacija papildomai ?gyja dar tokius

privalumus:

( atne?a firmai (?monei, organizacijai) daugiau ar ma?iau matom?

ekonomin? naud?;

( gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje),

pa?ym?tina, kad be kartas nuo karto realizuojam? inovacini? sprendim? firma

negali i?silaikyti ir ?sitvirtinti rinkoje;

( inovacija, kaip taisykl?, ne?a savyje firmos tiekiamos produkcijos

kokyb?s gerinim? ar kainos ma?inim?, d?l ko i?lo?ia galutinis vartotojas;

( paskatina kit? firm?-konkurent? inovacij? paie?k? ir diegim? ir

pan.

I? vienos pus?s inovacij? reik?m? sunku pervertinti, ta?iau i? kitos pus?s

i?kyla labai nema?as pavojus, kad susidarius pernelyg optimistines pa?i?ras

?iuo klausimu - prasideda aklas inovacini? sistem? kopijavimas,

neatsi?velgiant ? konkre?ias ekonomines s?lygas, kas beveik visi?kai

panaikina auk??iau i?vardintus prakti?kai pritaikytos inovacijos

privalumus.

III. Inovacini? veiksm? planavimas valstyb?s mastu. Tendencijos Europos

S?jungoje

1996 m. lapkri?io 20 d. Europos Komisija pri?m? Pirm?j? Europos

inovacini? veiksm? plan? (The First Action Plan for Innovation in Europe)

[3]. ?is svarbus strateginis dokumentas pateik? bendr?j? schem?

inovaciniams procesams Europoje skatinti, daugiausiai susitelkdamas ties

prioritetin?mis priemon?mis, kuri? turi imtis Europos Komisija kaip

vykdomasis Europos S?jungos organas.

Kod?l Lietuvai svarbios ?io nedidelio leidinio id?jos ir kuo jis gali

b?ti mums naudingas?

Lietuva, ?engdama ? Vakar? Europ?, susiduria ir susidurs su tomis

pa?iomis politinio, ?kinio, intelektinio ir kult?rinio gyvenimo

problemomis, kurios aktualios Europos Sajungai. O vienas i? dalyk?,

jaudinan?i? Europos politikos ir ekonomikos pl?tros ideologus, yra

inovacij? gamyboje ir paslaug? sferoje stoka. ?mon?s, gav? mandat? vienokiu

ar kitokiu mastu koordinuoti Europos S?jungos ?k? ir moksl?, yra sunerim?,

matydami, jog Europa vis labiau atsilieka nuo pagrindini? konkurent? -

Jungtini? Valstij? ir Japonijos - kurdamos bei diegdamos naujas

technologijas (o ypa? ?is atotr?kis ry?kiai matyti informacini? inovacij?

srityje, kur paskutiniu metu visas naujausias tendencijas diktuoja JAV ir

Japonija). Paradoksalu, jog Europa, i?laikydama ?imtametes universitetines

tradicijas, mokslini? pasiekim? po?i?riu b?dama tarp lyderi?, kai kuriose

srityse ai?kiai pirmaudama, komercinio ?gyvendinimo sferoje praranda

pozicijas.

Prie?as?i? esama daug. Bene lengviausiai pastebima - palyginti menkas

mokslo finansavimas Europoje: 1995 m. duomenimis, mokslui finansuoti skirta

tik apie 2% Europos bendrojo vidinio produkto, o JAV ir Japonijoje apie

2,7% BVP. Kitos svarbios kli?tys inovacijoms Europoje: menka mokslo

orientacija ? pramoninius poreikius, neadekvati mokymo sistema,

nepakankamas mokslinink? ir in?inieri? mobilumas, nelankstus finansavimas

bei mokes?iai, nepalanki teisin? aplinka. Tai vis duomenys i? “Pirmojo

veiksm? plano” pirmtak?s “?aliosios inovacij? knygos” (Green Paper on

Innovation) [1], kuri? pateik? Europos Komisijos komisarai M.Bangemann ir

E.Cresson. “?aliojoje inovacij? knygoje” i?keltos tikrai aktualios

problemos, ir tai liudijo v?liau sek? gaus?s auk?to lygio debatai, kuriuose

dalyvavo ir politikai, ir mokslininkai, ir pramonininkai. ?vairi? nuomoni?

j?roje vieningai skamb?jo balsai, kad inovacinio po?i?rio deficitas yra

reali Europos S?jungai i?kilusi problema, ir ji reikalauja kompleksinio ir

globalinio sprendimo. Taip pat buvo atkreiptas d?mesys ? tarpvalstybini?

susitarim? b?tinyb?, akcentuota nacionalin? ?vairov? bei skirtinga region?

situacija. Akcentuota ir tai, kad naujos technologijos - tai ir nauji

gaminiai ir paslaugos, kurian?ios naujas rinkas, tai papildomos darbo

vietos bei gyvenimo s?lyg? pagerinimas, taigi ir socialini? problem?

sprendimas.

“?aliosios inovacij? knygos” ??velgtas ir i?keltas problemas

“Pirmasis veiksm? planas” paver?ia strateginiais veiksmais. Dokumento

strukt?ra labai ai?ki - tris prioritet? grupes atitinka trys veiksm?

kryptys:

1. inovacij? kult?ros skatinimas;

2. inovacijoms palankios aplinkos suk?rimas;

3. mokslo orientavimas ? inovacijas.

Si?lomi veiksmai paskirstomi dviem lygmenimis - nacionaliniu ir

tarptautiniu, t. y. Europos S?jungos lygmeniu. Auk?tesn?j? lygmen? tur?t?

?gyvendinti Europos Komisija.

Inovacijos yra minties b?sena, reikalaujanti k?rybi?kumo, plataus

akira?io, verslo dvasios, dr?sos rizikuoti, trumpiau sakant, inovacinis

m?stymas yra dalis bendro kult?ros lygio, kurio pl?tra, savo ruo?tu, daug

priklauso nuo ?vietimo ir suaugusi?j? mokymo. Tai vis? pirma yra

vyriausybinio lygio r?pestis. ?vietimo ir mokymo sistemos tur?t? orientuoti

? inovacin? m?stym?, ugdyti k?rybi?kum?. Viena i? Europos iniciatyv? ?ia

linkme yra “Mokymas informacin?je visuomen?je”, sudaranti galimybes

pasinaudoti naujausi? technologij? galimyb?mis ?ini? perdavimo procesui

gerinti. Nuolatinis ?vietimas reikalingas ir pramonei, ypa? smulkiajam ir

vidutiniam verslui, nes viena i? kli??i? smulkiosioms inovacin?ms ?mon?ms

yra ?ini? stoka ir informacijos brangumas.

Reikia kurti visuomen?s remiam? inovacij? skatinimo bei technologij?

perdavimo infrastrukt?r?, ? ?? proces? ?traukiant ir pramon?, kuriai

inovacij? k?rimas ir ?gyvendinimas tampa gyvybi?kai svarbiu, norint

u?tikrinti produkcijos konkurentingum?. Poreikis tarpregioniniam

bendradarbiavimui ir auk?tas vadybos lygis, kurie yra neatskiriama

inovacij? kult?ros dalis, turi tapti ne tik tolimos ateities vizija, bet ir

kasdieniu poreikiu.

Inovacijoms reikia ruo?ti dirv?. Nauji mokslo ir pramon?s santykiai

formuojami ne tu??ioje vietoje, o jau nusistov?jusioje teisin?je,

administracin?je ir fiskalin?je aplinkoje. Svarbiausi teisin?s sistemos

darbai Europos S?jungoje - patentin?s ir kit? pramonin?s nuosavyb?s teis?s

r??i? harmonizavimas. Tai aktualu ne tik k?r?jui, bet ir intelektin?s

nuosavyb?s pirk?jui: abu yra suinteresuoti apsaugoti i?radim? teisini?

dokument? siena. Ir ?ios proced?ros turi b?ti pakankamai paprastos bei

pigios.

Inovacij? ?gyvendinimas neretai yra susij?s su didesne nei ?prasta

verslo rizika, tod?l kapitalas ne visada noriai suka ? inovacines ?mones.

Europos S?jungos valstyb?s tur?t? pasir?pinti sukurti paskol?, garantij?,

draudimo sistem?, kuri skatint? rizikos kapitalo panaudojim? naujoms

technologijoms bei paslaugoms kurti. “Pirmojo veiksm? plano” autori?

nuomone, ? rizikos kapitalo sfer? verta kreipti draudimo ir pensij? fondus.

Ypa? reik?t? skatinti tarptautinio kapitalo panaudojim? rizikingiems

projektams, sudarant jiems patrauklias s?lygas. Vienas i? tokio patrauklumo

b?d? gal?t? b?ti rizikos pasidalinimas tarp priva?i? investuotoj? ir

valstyb?s. Taip pat reikalingos tarnybos, kuriose potencial?s investuotojai

gal?t? gauti daugiau informacijos apie naujausi? technologij?

perspektyvum?, rinkos prognozes, nes kol kas viena i? rezervuoto rizikos

kapitalo po?i?ri? prie?as?i? - informacijos stoka.

Mokslo finansavimas vien i? valstyb?s saujos yra nepakankamai

efektyvus, tod?l tiesiogini? pramon?s ir mokslo ry?i? skatinimas bei

r?mimas teikia pla?ias papildomo mokslo finansavimo galimybes. Reikia

sudaryti teisines ir ypa? finansines s?lygas ?mon?ms, investuojan?ioms ?

nauj? techologij? k?rim? ar fundamentaliuosius tyrimus. Mokslinio

potencialo ir finansini? galimybi? disbalansas ry?kiai i?kyla, kalbant apie

atskilusias kompanijas (spin-off companies), t. y. ma?as ?mones, kurias

sudaro “i?eiviai” i? universitet?. Tur?dami stipr? intelektin? potencial?

bei naujausias moksl? ?inias, jie stokoja l??? id?joms ?gyvendinti, o

sustipr?jus finansi?kai, tampa aktualiais tvirti ry?iai su buvusia mokslo

?staiga, nes i?sine?tosios ?inios greitai pasensta. Valstyb?s parama mokslo

ir technikos parkams (kaip vienai i? verslo inkubavimo form?) padidint?

tokiame mikrosociume susib?rusi? ?moni? i?gyvenimo galimybes. Reikalinga

visokeriopai skatinti ir kitos inovacij? paramos infrastrukt?ros k?rim? bei

pl?tr?

Inovacij? paramos politika realizuojama ne tik nacionaliniame

lygmenyje.. Ketvirtoji bendroji programa (Fourth Framework Programme),

INNOVATION, EUREKA, COST, PHARE, TACIS, MEDA bei kitos programos yra

galingi tarptautinio Europos S?jungos bendradarbiavimo instrumentai. Tai

pla?ios galimyb?s dalyvauti bendruose projektuose su partneriais i? kit?

valstybi?, keitimasis patirtimi, mokslinink? ir in?inieri? mobilumo

didinimas, suaugusi?j? ?vietimas.

Konkretus ir lakoni?kas inovacij? planas atliepia dabartin?s Vakar?

Europos inovacij? poreikius ir vienydamas nukreipia pastangas reikiama

linkme.

Ir “?aliosios knygos”, ir “Pirmojo veiksm? plano” bendras vardiklis

yra inovacijos, kurios ?ia suvokiamos gana pla?iai. ?iandieniu supratimu,

aktualiu mokslo, technologij? ir ?kio pl?totei, inovacijos yra:

4. s?kmingas naujovi? k?rimas, pritaikymas ir panaudojimas gamyboje;

5. gamini? asortimento bei j? rink? atnaujinimas ir prapl?timas;

6. nauj? gamybos, tiekimo ir platinimo metod? ?tvirtinimas;

7. vadybos, darbo organizavimo, darbo s?lyg? keitimas.

Inovacij? gamyboje ir paslaug? sferoje rezultatas - nauj? produkt?,

paslaug? k?rimas, dinami?ka pramon?s pl?tra, rinkos ni?? u?kariavimas ir

nauj? rink? suk?rimas, gyvenimo lygio kilimas. Bet mokslo ir i?radybos

rezultat? panaudojimo kelias ilgas ir reikalauja daug pastang?. Tod?l m?s?

visuomen?, nenorinti likti technologinio, ekonominio, socialinio ir

kult?rinio progreso ?alikel?je, turi kurti palanki? aplink? naujam verslui.

?ia dominuojantis koordinavimo ir skatinimo vaidmuo tur?t? tekti valstybei,

kurios pareiga - formuoti inovacin?ms firmoms palanki? ?statym?, ekonomin?,

finansin? ir informacin? baz?, trumpiau tariant, kurti ir ?gyvendinti

palanki? valstybin? inovacij? politik?. Suvokimas, kad inovacijos yra

valstybinio r?pes?io objektas, Lietuvoje tik dabar tampa k?nu. Valstyb?

turi suformuluoti ai?kius tikslus ir b?dus u?sibr??tam tikslui pasiekti.

Lietuvoje, kaip ir Europoje, parama inovacijoms ir inovaciniam verslui

tur?t? tapti visuomen?s r?pes?iu. Pasaulin? pastar?j? dviej? de?imtme?i?

patirtis parod?, kad inovaciniuose procesuose didel? vaidmen? vaidina

smulkaus ir vidutinio verslo ?mon?s, kurios, ne?i?rint kai kuri? tr?kum?,

efektyviai stumia technologin? progres?, kuria ir ?gyvendina daug

perspektyvi? id?j?. Statistika negin?ijamai ?rodo, jog vienoki? ar kitoki?

param? gaunan?i? nauj? smulkiojo verslo ?moni? “mirtingumas” nepalyginti

ma?esnis, o efektyvumas - didesnis nei pana?i? ?moni?, ?kurt? “laukin?s

rinkos” s?lygomis.

Globalin?s inovacijos ?vietime, pramon?je ir paslaug? sferoje

ne?manomos be dideli? poky?i? ?moni? m?styme. Per daugel? met? tvirtai

?si?aknijusi? nuostat? nei?mesi per vien? dien?. Tod?l bene svarbiausia -

apskritai mentaliteto kitimas. N?dienos aplinka da?nai yra ne tik

indiferenti?ka, bet net ir prie?i?ka naujiems po?i?riams. Sustabar?j?s

po?i?ris stengiasi tvirtai u?remti duris naujovi? skersv?jams.

?imtme?iais Europoje mokslas, kaip ir pats ?ini? kaupimas, buvo

laikomas savaimine vertybe. Did?i?j? mokslinink? darbai paprastai netur?jo

n? menkiausios merkantili?kumo intencijos (garsios i?imtys - Archimedo

i?radimai). Universitetinio mokslo presti?as labai stiprus ir dabar.

Ta?iau pasaulis pasikeit?. Mokslas XX-ajame am?iuje pasidar? labai

brangus, tad apr?pti visas dabartines pa?inimo sritis negali sau leisti net

pa?ios turtingiausios ?alys. Fundamentalusis mokslas jau turi derintis prie

technologini? ?kio poreiki?, rasdamas ?iame bendradarbiavime reikiamus

finansavimo ?altinius. Suvokimas, kad mokslas turi tarnauti taip pat ir

aktualiems visuomen?s poreikiams, tik dabar skinasi keli? Lietuvoje. Dar

prie? por? met? ?od?iai “mokslo komercializavimas” t?lam buvo tik nieko

nesakanti fraz?, o neretai sukeldavo netgi prie?i?kum?. Pageidavimas, kad

mokslo darbai b?t? kiek galima daugiau orientuoti ? praktin? panaudojim?,

dar ir dabar kartais, deja, sutinkamas kaip mokslo presti?o ?eminimas.

Jeigu bus visuotinai priimta nuostata, kad mokslas turi teikti

ap?iuopiam? naud? visuomenei jau ?iandien (kiek tai nekliudo jo pa?intinei

veiklai), valstyb? ir mokslas sykiu palengvins ?iandien labai aktualios

problemos - finansavimo - sprendim?. Nes mokslo bendradarbiavimas su

pramone - tai id?jos, pritaikomos gamyboje, ir pinigai, atlyginantys

mokslui u? intelektines pastangas. Ypa? tai prieinama mokslams, kurie savo

prigimtimi artimesni taikomiesiems - biologijai, medicinai, technin?ms

disciplinoms. Tik reikia atsakingai pasirinkti prioritetus, nes ?alies

mokslas greta pasaulini? tendencij? vis? pirma tur?t? atsi?velgti ? savos

?alies pramon?s poreikius ir jos pl?tros u?davinius.

Negana tik deklaruoti - taip, mes u? inovacijas, mes u? naujas

technologijas, mes u? inovacinio verslo skatinim?. Net suk?rus palankias

inovacijoms s?lygas valstyb?s teis?s, administravimo, ?vietimo sferose,

Lietuvoje turi b?ti skatinama ir ple?iama infrastrukt?ra, aptarnaujanti ??

sud?ting? proces?. Kai kas jau nuveikta. Keleri metai Lietuvoje veikia

?staigos, kuri? pagrindin? veiklos u?duotis - teikti visokeriop? param?

mokslo komercializavimui. Tai Lietuvos inovacij? centras, Kauno

technologijos universiteto inovacij? diegimo centras, Mokslo ir

technologij? parkas. ?iai infrastrukt?rai i? dalies galima priskirti ir

Valstybin? patent? biur? ir patentinius patik?tinius, institucijas,

teikian?ias specializuotas technin?s informacijos paslaugas, verslo paramos

organizacijas. Tur?dami ry?kesn? valstyb?s param?, ?ie technologij?

perdavimo proceso nariai gal?t? gerokai prapl?sti ar efektyviau vykdyti

savo funkcijas - teikti platesnes informacines paslaugas, atlikti rink?

prognozes, ?vertinti intelektin? turt?, t.y. daryti visa tai, kuo u?siima

tokio tipo organizacijos visame pasaulyje.

S?kmingai realizuodama inovacij? politik?, valstyb? sykiu

kompleksi?kai sprend?ia ir mokslo bei studij?, technologij? skatinimo,

?vietimo, informacijos, komunikacijos ir kitas problemas. “Pirmasis veiksm?

planas” tur?t? tapti kiekvieno sprendimus priiman?io Lietuvos valdininko

parankine knyga.

IV. Informacini? technologij? programa Europos S?jungoje

Europos S?jungoje ne tik abstrak?iai kalbama apie inovacijas, bet ir

kuriamos ? konkre?ias sritis orientuotos programos. ?ia toliau pateikiama

trumpa informacini? technologij? programos ESPRIT ap?valga. Nauj?

informacini? technologij? (toliau - IT) programa ESPRIT yra sud?tin? mokslo

ir pl?tros (toliau - MP) projekt? bei technologij? diegimo programa. Jai

vadovauja Europos Komisijos tre?iasis Generalinis direktoratas (pramon?)

(DG III, European Commission).

Informacin?s technologijos labai svarbios visoms pramon?s ?akoms: jos

naudojamos projektuojant gaminius, juos gaminant, nulemia bendrovi? verslo

pl?tojimo b?dus. IT reikalingos ir tarptautin?ms korporacijoms, ir ma?oms

?mon?ms, siekian?ioms ?sitvirtinti pasaulin?se rinkose. Taigi Europos s?km?

priklauso nuo IT pramon?s ?moni? teikiam? atitinkam? produkt? bei paslaug?

ir nuo IT diegimo Europos pramon?je.

Kaip veikia ESPRIT?

ESPRIT - tai viena i? speciali?j? Europos S?jungos Ketvirtosios

bendrosios programos, kuri prasid?jo 1994-aisiais ir t?sis iki 1998 met?,

tikslini? program? (specific programmes). ESPRIT glaud?iai susijusi su

kitomis specialiosiomis programomis, ypa? su ACTS (telekomunikacijos), IMTU

(pramon?s bei med?iag? technologijos) bei su Telematics Applications

(telematikos taikymas).

ESPRIT yra vadinamoji nenutr?kstama darbo programa, kuri kasmet po

i?sami? konsultacij? taisoma, nurodant, kokias u?duotis reikia ?vykdyti.

Oficialiajame Europos Bendrijos ?urnale (Official Journal of the European

Communities) skelbiami prane?imai, kvie?iantys suinteresuotus asmenis

teikti pasi?lymus d?l nurodyt? u?duo?i?. Pasi?lymai ?vertinami ir atrenkami

geriausi, tinkami finansuoti. Daugeliui pramonini? MP projekt? keliamas

reikalavimas, kad ? projektus b?t? ?trauktos kompanijos ir mokslinio tyrimo

?staigos bent i? dviej? Europos S?jungos ?ali?.Ta?iau ir kit? ?ali?

organizacijos turi daug galimybi? dalyvauti programoje. ESPRIT siekia, kad

? program? ?sitraukt? mokslininkai i? Vidurio ir Ryt? Europos, Vidur?emio

j?ros regiono bei nauj? nepriklausom? valstybi? i? buvusios Taryb?

S?jungos.

Kokias sritis apima ESPRIT?

ESPRIT pagrindin? d?mes? skiria a?tuonioms tarpusavyje susijusioms

tyrimo sritims (domenams):

1) Ilgalaikio mokslinio tyrimo (Long-Term Research) tikslas -

u?tikrinti, kad nuolat b?t? i?laikytas potencialas, b?tinas pramonei

atnaujinti. ?i sritis atvira naujoms id?joms ir ?mon?ms, reaguojantiems ?

pramon?s poreikius bei neabejingiems technologijoms, nuo kuri? priklausys

rinkos ateitis.

2) Programin?s ?rangos technologij? (Software technologies) tikslas -

i?laikyti stipri?, kokybi?k? baz? bei pagrindines technologijas visuose

Europos ?kio sektoriuose, kuri? svarb? komponent? sudaro programin?s

?rangos vystymas.

3) Technologijos, skirtos komponentams bei posistem?ms (Technologies

for Components and Subsystems) - sritis, susijusi su mikroelektronikos

pl?tra ir panaudojimu, ?rengimais, med?iagomis bei procesais, naudojamais

puslaidininkiams gaminti, taip pat su elektronin?mis projektavimo

priemon?mis ir tokiomis periferin?mis posistem?mis, kaip duomen? ?siminimas

bei atvaizdavimas.

4) Daugialyp?s aplinkos sistemos (Multimedia Systems) skatina kurti

technologijas ir priemones, padedan?ias daugialyp?s aplinkos vartotojui.

Kitos keturios sritys vadinamos "tikslin?mis grup?mis" (focused

clusters). Tai projektai bei papildomos priemon?s, derinamos taip, kad b?t?

pasiekti tam tikri mokslini? tyrim? bei pramoniniai tikslai:

1) Atvir? mikroprocesorini? sistem? iniciatyva (Open Microprocessor

Systems Initiative). Siekiama, kad b?t? pripa?inti Europos

pasiekimai gaminant mikroprocesorius bei mikrokontrolerius ir

skatinamas j? naudojimas visame pasaulyje.

2) Didel?s galios kompiuteriai ir j? tinklai (High-Performance

Computing and Networking). Lygiagre?i? sistem? naudojimas

manipuliuoti didel?s apimties duomenimis bei vaizdu.

3) Verslo operacij? technologijos (Technologies for Business

Processes). ?mon?s kei?iamos bei pertvarkomos taip, kad b?t? galima

geriausiai naudotis informacin?mis technologijomis.

4) Integravimas ? gamyb? (Integration in Manufacturing). Didinamas

Europos apdirbamosios pramon?s paj?gumas, kuris leist? pasinaudoti

galinga pasauline informacijos infrastrukt?ra.

1 lentel? ESPRIT skai?iais (programos biud?etas)

|Technologin? sritis |mln. ECU |

|Technologijos, skirtos komponent?ms bei |509 |

|posistem?ms | |

|Programin?s ?rangos technologijos |285 |

|Didel?s galios kompiuteriai ir j? tinklai |265 |

|Integravimas ? gamyb? |244 |

|Ilgalaikiai tyrimai |203 |

|Atvir? mikroprocesorini? sistem? iniciatyva |183 |

|Verslo operacij? technologijos |183 |

|Daugialyp?s aplinkos (multimedia) sistemos |163 |

|ESPRIT programos biud?etas 1994-1998 m. i? viso|2035 |

Kaip ESPRIT skatina technologij? perdavim? ir diegim??

Didel? programos dalis – priemon?s, skirtos ry?iams tarp naudotoj? ir

tiek?j? didinti, rezultatams, bandomiesiems pritaikymams skelbti, spartinti

produkt? ir proces? patekim? ? rink?. Dabartin?je programoje ?ioms

papildomoms priemon?ms skirta apie 20% viso finansavimo. Bandom?j?

pritaikym? (trial applications) ir tikslini? priemoni? (leveraging actions)

u?davinys - skatinti naudotojo ir tiek?jo bendradarbiavim?. Bandomieji

pritaikymai skirti naujausi? technologij? tinkamumui nustatyti. Tikslin?s

priemon?s palengvina nauj? programin?s ?rangos technologij? diegim? ir

tokiu b?du papildo bandomuosius pritaikymus. EUROPRACTICE ir FUSE priemon?s

skirtos kuo pla?iau panaudoti mikroelektroninius sprendimus ir skatinti

didesn? pramon?s konkurentingum? diegiant tinkamas technologijas.

EUROPRACTICE padeda mokytis ir lengvai naudotis technin?mis paslaugomis, o

FUSE remia pramon?s ir ypa? ma?as ?mones, kurioms reikia ?diegti nauj?

elektronik? ? jau esamas gamybos linijas. Priemon?s, skirtos informacin?s

technologijos vaidmens ir ind?lio ? versl? bei pramon? suvokimui gerint

(awareness actions) skatina pramoninius vartotojus diegti rezultatus

gaminant mikroprocesori? sistemas (microprocessor systems) ir didelio

na?umo kompiuterius bei "networking" (high-performance computing and

networking). European Multimedia Support Networks tinklo suk?rimo tikslai

yra du: nuolat teikti paslaugas, reikalingas Europos organizacijoms,

gaminan?ioms daugialyp?s aplinkos sistemas, daugialyp?s aplinkos turin?

ir/ar pritaikym? daugialyp?je aplinkoje. Programin?s ?rangos geriausios

praktikos iniciatyvos (Software Best Practice Initiative, arba ESSI)

tikslas - skatinti programin?s ?rangos pl?tojimo proceso tobulinim?

pramon?je, diegiant pagr?stus ir i?bandytus, bet nepakankamai taikomus

metodus ir procesus tam, kad padid?t? na?umas, pager?t? kokyb?. Geriausios

praktikos tikslas - skatinti ma?as ?mones didinti na?um? pa?angi?

informacini? technologij? d?ka. Geriausios verslo patirties tinkl?

(Business Best Practice Networks) tikslas - steigti paramos centrus jau

esan?iose organizacijose, kurie rinkt? ir platint? atitinkam?

informacij?. Mokymo program?, skirt? IT projektams (IT Project

Traineeships) tikslas - mokymas, susij?s su technologij? perdavimu, jas

taikan?i? asmen? bei vartotoj? mokymu. Pavyzdinis tinklas (Network of

Excellence) jungia pramon?, naudotojus, universitetus bei mokslinio tyrimo

centrus, kurie gali naudotis mokslo bei technologij? perdavimo galimyb?mis.

Nauja ESPRIT tarnyba PROSOMA renka i?sami? informacij? apie ESPRIT veiklos

rezultatus. Jie yra pateikti CD-ROM bei WWW tinkle. ?mon?s ir verslininkai

gal?s naudotis PROSOMA rezultatais, ie?koti pagal didel? tem? ?vairov? ir

susipa?inti su tokiais rezultatais, kokius juos pateikia rezultat?

savininkai (filmai, pie?iniai, animacijos, interviu, produkt?

demonstravimas bei i?sami informacija pasiteirauti). Kitos technologij?

perdavimo priemon?s susijusios su dalykini? seminar? organizavimu,

inovacij? perdavimo centrais (Innovation Relay Centres), kuriems padedant

naujovi? k?r?jai bendradarbiauja su verslininkais, tarptautines pramonini?

vizit? (industrial visits) programas, priemones, kuri? tikslas - sudaryti

ma?osioms ?mon?ms galimyb? pasinaudoti rizikos kapitalu bei kitomis

finansavimo formomis.

Kaip ESPRIT gauna informacij? apie pramon?s poreikius?

Kadangi ESPRIT pagrindin? d?mes? skiria pramon?s reikalavimams, darbo

programos sritys ir u?duotys privalo b?ti paremtos nuolatiniu dialogu bei

santyki? palaikymu su informacini? technologij? naudotojais ir tiek?jais.

Tai daroma ?vairiais b?dais, pasitelkiant:

a) patariam?sias pramon?s kolegijas (Industrial Advisory Panels),

kurios teikia rekomendacijas i? IT naudotoj? pozicij?;

b) nuolatines darbo programas, kurios kasmet koreguojamos;

c) pramonines grupes, kurios vadovauja kuriant technologijas ir teikia

atsiliepimus;

d) pramoninius bandomuosius pritaikymus;

e) geriausios praktikos iniciatyvas (tokias kaip ESSI) bei pirmojo

naudotojo priemones (toki? kaip FUSE);

f) pramoninio mokymo bei perkvalifikavimo priemones (tokias kaip

EUROPRACTICE), ACTS bei Telematikos taikym?;

g) kvietimus teikti pasi?lymus, remiantis pramon?s poreikiais;

h) ?ali?, kurios n?ra Europos S?jungos nar?s, ?traukim? ? program?, 5-

10-ies met? trukm?s scenarij?, kuriame b?t? numatytas tam tikr?

pramon?s sektori? poreikis informacijos bei ry?i? technologijoms.

[5]

V. Strategin? technologij? vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos

aktualijos.

I? pirmo ?vilgsnio atrodo kad suk?rus inovacij? jos ?diegimas yra

smulkmena. Ta?iau tai daug ilgesnis kelias, negu daugelis mano. Efektyvi

strateginio inovacinio projekto vadyba yra raktas, kuris leid?ia suma?inti

rizikos kain?, bendras i?laidas ir "laik? nuo technologijos iki rinkos" bet

kuriai naujai technologijai. Kalbant apie strategin? technologij? vadyb?,

tokie ?rankiai, kaip inovacij? teorija, technologin?s kreiv?s, technologij?

pakei?iamumas, rinkos ir technologij? matricos turi b?ti naudojamos

analizuojant situacij?, ta?iau pas mus tai nauji ir ma?ai gird?ti dalykai.

Vienas i? pradini? etap? tam, kad suprastume komercin? inovacin? proces?,

yra skirtumo tarp technologin?s inovacijos ir komercin?s inovacijos

suvokimas. Technologin? inovacija gali b?ti apibr??ta kaip technologinis

pakeitimas t. y. inovacija technologiniu po?i?riu yra technologinis

pakeitimas verslo po?i?riu. Inovacija verslo po?i?riu yra naujas gaminys,

procesas ar paslauga, kuri ?gauna komercin? vert? ir sukuria pajamas.

Toliau kalb?sime apie inovacij? i? verslo pozicij?, akcentuodami proces?,

susiet? su potencialiai stambiomis inovacijomis.

[pic]

1 pav. Mikrosistem? technologij? inovacinio proceso modelis.

Tokios inovacijos gali b?ti naujos visa apiman?ios technologijos, kurios i?

esm?s pakei?ia esamus rinkoje produktus arba sukuria naujus ?ymius rinkos

segmentus ir tuo skiriasi nuo inovacij?, tolygiai gerinan?i? rinkoje

esan?ius produktus.Tokios stambios inovacijos paprastai yra valstybin?s

ekonomikos vystymo strategijos dalis.

Kaip pavyzdys pateikiamas ir analizuojamas nauj?, potencialiai

stambi? inovacij?, toki? kaip mikrosistem? technologijos, inovacijos

proceso modelis. Mikrosistem? technologijos - viena i? informacini?

inovacij? sri?i?. Tam, kad geriau b?t? suprantamas per?jimas nuo

technologini? pakeitim? prie komercin?s inovacijos, pasinaudosime

inovacinio proceso grafiniu modeliu, pavaizduotu 1 pav. [2]

Modelis pateikia keturi? pagrindini? inovacin? proces? lemian?i?

veiksni? vaizd?:

1) Tai inovacinio proceso technologinis spaudimas. Jis parodo esam?

specialios technologijos pad?t? ir egzistuojant? gamybin? proces?,

kuris gali b?ti panaudotas inovacijai realizuoti. Da?niausiai

inovacijos "??okuoja" ? rink?, naudodamosis esama bazine

technologija. Mikrosistem? technologij? atveju tai ?ymia dalimi

gali b?ti integrini? schem? technologijos. Tai suma?ina

technologin? naujo produkto gamybos kain? bei rizik?.

1) Socialinis arba rinkos poreikis inovacijoms parodytas apa?ioje.

Rinkos poreikis gali b?ti- valstyb?s interesai gamybai, valstybei

priklausan?i? sfer? reguliavimas (pvz. gamtosauga, medicina), taip

pat komercinis rinkos poreikis arba neu?pildyta rinkos ni?a.

2) Firmos vidin? strukt?ra, i? vienos pus?s, prie?inasi inovacijai,

bet, i? kitos pus?s, siekdama strategini? tiksl?, j? ie?ko. Ir tai

gali b?ti vienas i? svarbiausi? inovacinio proceso s?km? lemian?i?

veiksni?.

D?l gana sud?tingos ir chaoti?kos firmos inovacin?s strukt?ros

analizuoti inovacin? proces? firmoje yra gana sud?tinga. Ir kuo inovacija

yra radikalesn? bei turi didesn? komercin? vert?, tuo inovacinis procesas

sulaukia didesnio pasiprie?inimo ir ilgiau trunka.

Ta?iau yra du dominuojantys toki? nauj? ir radikali? technologij?,

kaip mikrosistem? technologijos, veiksniai, kurie suderinti duoda did?iul?

efekt? inovacijos procesui. Tai i?orinis - efektyvios vyriausybin?s

politikos poveikis ir vidinis - firmos komercializuojamo produkto pob?dis,

kuris gali b?ti "superproduktas- rinkos lyderis", ir kurio rinka jau

pageidauja. ?ie du veiksniai gali labai smarkiai suma?inti firmos

inovacinio proceso rizik?. Aktyvi vyriausyb?s politika - finansi?kai remti

atrinktus projektus - smarkiai suma?ina firmos rizik? ir stimuliuoja

inovacini? produkt? diegim?. "Superproduktas-lyderis" da?niausiai nugali

vidines firmos kli?tis inovacijai ir komercializuojamas. Ta?iau, savo

ruo?tu, netinkamai atliekama vyriausyb?s finansuojam? produkt? ekspertiz?

atne?a nuostolius valstybei, nesukurdama produkto ir baz?s tolimesniam

ekonomikos augimui. Vyriausyb?s finansuojami taikomieji tyrimai turi b?ti

atrinkti taip, kad tyrim? rezultatais gal?t? pasinaudoti plat?s visuomen?s

sluoksniai ir stimuliuot? inovacij? augim?.

"Produkto lyderio" pavyzdys gali b?ti pagrei?io jutiklis, kuris labai

greitai buvo ?diegtas automobili? pramon?je apsaugoti vairuotoj? sm?gio

metu, i?pu?iant prie? j? pagalv?. I? esm?s tai stimuliavo automobili?

gamybos technologijos ?uol?.

Radikali? produkt? inovacinis procesas t?siasi ilgai: nailono

pluo?tui ?diegti reik?jo 11 met?, kserografijai- 13 met?, bevieliui

telefonui- 8 met?.

Inovatorius pa?ioje inovacinio proceso prad?ioje turi gerai suvokti

ir nustatyti ne tik technines galimybes, bet ir potencial? poreik?.

Vykstant inovaciniam procesui, ir id?jai virstant prototipu, techniniai

projekto ir gaminio aspektai darosi svarbesni, ta?iau s?kmingas inovatorius

visada seka rinkos poreikius. Rinkos j?gos daro stipri? ?tak?, ypa? kai

inovacinis procesas pasiekia komercializacijos ir inovacijos faz?. Tai

faz?s, kada firmos atlieka produkto rinkos bandymus ir derina produkt?

rinkos poreikiams. ?iame etape bendradarbiavimas tarp gamybos ir marketingo

pusi? firmoje yra kritinis. Daug ger? id?j? mir?ta ?iame etape.

Kita j?ga, kuri ?takoja inovacin? proces?, yra rinkos poreikis.

Rinkos poreikis sukuria j?gas, kurios savo poreikiu traukdamos ? rink?

naujus produktus, skatina j? k?rim?. Rinkos poreikio ?taka inovaciniam

(verslo prasme) procesui da?nai yra lemiama ir svarbesn? u? naujo produkto

technologin? potencial?. Inovatorius turi nustatyti kuriamo produkto

poreik? pa?iuose ?vairiausiuose rinkos segmentuose. Poreikiai mikrosistem?

technologij? produktams gali b?ti suskirstyti ? tris sritis -vyriausyb?s,

gynybos ir rinkos komercinius poreikius. Valstybiniai poreikiai (gynyba,

medicina, gamtosauga). ?iuo atveju vyriausyb? u?sako ir perka produktus i?

juos kurian?i? firm?. Naujiems produktams kurti ir inovacijoms stimuliuoti

svarbu yra ir reguliuojanti vyriausyb?s funkcija. Derinantis prie Europos

standart? gamtos apsaugos, darbo saugos, medicinos ir t. t. srityse bei

priimant atitinkamus ?statymus, augs ir rinkos segmentai, reikalaujantys

nauj? mikrosistem? technologij? produkt?, pvz. darbo vietos oro kokyb?s

analizatori? ir t. t. Vyriausyb? tur?t? stimuliuoti vietini? firm?

inovacin? veikl? ?iose srityse, siekdama u?tikrinti vietin?s pramon?s ir

u?imtumo augim? vietoje importo, kuris tik didina Lietuvos kapitalo

i?ve?im? ? u?sien? ir skatina nedarb?. Bendra mikrosistem? technologij?

produkt? rinkos augimo tendencija atlikta [ 4 ], pateikta 2 pav.

[pic]

2 pav. Mikrosistem? technologij? produkt? rinkos augimo tendencija

Kyla nat?ralus klausimas: kod?l procesas nuo technologinio

pasikeitimo iki verslo inovacijos yra toks ilgas? Viena prie?astis - firm?

konservatyvumas ir nenoras keisti veikiant? technologin? proces? bei su tuo

susijusi rizika. Rizikos baim? priklauso nuo firmos kuriamos strategijos,

nuo to, kaip ji susipa?inusi su nauja technologija bei rinkos poreikiais.

Firmos kuriama strategija turi ?takos inovaciniam procesui. Firmos

strategija gali b?ti orientuota ? pozicij? rinkoje arba ? turimus resursus.

Firmos, orientuotos ? pozicij? rinkoje, rizik? mato kaip santyk? tarp

firmos technologini? galimybi? ir galimybi? ?sigyti prana?um? rinkos

segmente, kuriame jau vyksta konkurencija. Be abejo, daug k? lemia

?mogi?kas veiksnys, tod?l yra firm? pionieri?, greit? pasek?j?, prie?inink?

ir toki?, kurios "kartu su visais". Tam, kad ?vertint? galim? inovacin?

rizik?, firmos naudoja technologija/rinka matric?. Ma?a rizika rei?kia, kad

firma inovacin? produkt? gali realizuoti tik prapl?sdama savo tradicines

technologij? galimybes ir u?imdama ?inomos rinkos segment?. Naujas

produktas ir naujos rinkos rei?kia didesn? rizik?, ta?iau sykiu ir didesn?

peln? s?km?s atveju.

I? atliktos analiz?s darosi ai?ku, kad ir firmos, ir valstyb?s

politika technologiniams poky?iams finansuoti tur?t? remtis orientacija ?

minimali? investicijos rizik?. Ta?iau, savo ruo?tu, bendra pasaulini?

technologij? keitimosi tendencija rodo, kad art?jame prie nauj? radikali?

inovacij?. Tai rei?kia, kad pasaulyje vyksta technologiniai pasikeitimai,

kurie ateityje atne? nauj? radikali? inovacij? verslo prasme. B?tent,

rinkoje ims dominuoti nauji informacini? technologij? produktai, multimedia

komunikacijos, mokymo poreikis ir reik?m? bei su juo susij?s verslas.

Matyt, s?kmingiausios inovacijos bus tos, kurios bus paj?gios suma?inti

produkt? kain? bei u?tikrinti i?skirtin? kokyb?. Tokiu b?du daugelis esam?

produkt? bus pakeisti, ir informacin?s technologijos, matyt, bus viena i?

toki? visa apiman?i? inovacij?. Nema?ai technologij? raidos analitik? esam?

ir b?sim? nauj? technologij? potencial?, remdamiesi istorine analize,

vaizduoja S kreive:

[pic]

3 pav. Mikrosistem? technologij? raidos kreiv? (?ia MST -

mikrosistem? technologijos).

Palygin? 2 pav. pavaizduotas mikrosistem? technologij? dabartin?

augimo kreiv? su kreive 3 pav. dr?siai galime teigti, kad mikrosistem?

technologijos, o kartu su jomis ir visa informacini? technologij? grup?

(buvo nagrin?jama tik siaura informacini? technologij? dalis - mikrosistem?

technologijos - kaip standartinis pavyzdys.Tie patys aptartieji d?sniai ir

tendencijos galioja ir visai informacini? technologij? grupei) ?iuo metu

praeina tik vidurin? etap?. Vadinasi, ?i sritis yra labai patraukli

investuotojams.

Kompetencija pagr?sto strateginio planavimo esm? yra teisingai

nustatyti, kuriame ta?ke esame ?iuo momentu. Tod?l, jei firma ar vyriausyb?

finansuoja technologij?, kuri yra ?ios 4 pav. pavaizduotoje S kreiv?s

pirmojoje dalyje, tai tik?tis greito s?kmingo investicij? gr??imo,

realizuojant produkt? rinkoje, vargu ar galima. Tai strategin? investicija,

kuri s?kmingiausia yra kreiv?s kilimo prad?ioje. Ta?iau investuoti ?

technologij?, kuri yra S kreiv?s vir?uje, rei?kia investuoti, kada rinkoje

jau ?sitvirtin? konkurentai. Investicijos ? technologijas, kuri? S kreiv?

seniai pasiek? vir?utin? rib?, yra investicijos ? praeit? su garantija, kad

investicijos negr??. Tai dabar ir daro daugelis buvusi? did?i?j? gamykl?,

bandydamos pl?sti senas technologijas, valstybei s?kmingai dalinant jiems

l??as. Rezultatai valstyb?s mastu bus ai?k?s po keleri? met?, nors daug kas

ai?ku jau dabar.

Pavyzdys i? pramon?s istorijos: pasirod?ius tranzistori?

technologijai, kai kurie vakuumini? lemp? gamintojai investavo pinigus ?

vakuumini? lemp? tobulinim?, nesuvokdami art?jan?ios naujos eros ir

s?lyginai greitai bankrutavo. Tie, kas investavo ? puslaidininki?

technologij?, u??m? rinkos lyderi? pozicijas. ?iandien technologiniai

poky?iai yra dar spartesni. Ir ne?i?rint s?kmingo vakuumini? kineskop? ir

su jais susijusio verslo, vargu ar b?t? tikslinga firmos strategij? gr?sti

vakuumine technologija. Grei?iausiai jas pakeis ?alt? katod? matric? arba

skyst? kristal? ekranai. Taigi Lietuvos kineskop? bei atlenkimo sistem?

gamintojai, matyt, gyvena savo saul?lyd?.

I? S kreiv?s analiz?s matyti kad ?iandien investavimas ? informacines

technologijas yra labai daug ?adantis. Trumpiau sakant, svarbu ne bendras

ekonomikos ir inovacijos ry?ys, bet firmos perspektyva, ko firmos gal?t?

tik?tis i? valstyb?s, esant greitiems technologiniams poky?iams. Firmos

s?km? inovaciniame procese pirmiausiai lemia jos strategin? orientacija.

Firmos turi planuoti s?kmingas inovacijas. Antra - konkurencija yra

varomoji inovacij? j?ga, ir firma turi pati kurti kit? inovacij? galimyb?.

Ir technologin? pa?anga, ir lyderio vaidmuo sukuriami tinkamos firmos

vadybos, bet ne Vyriausyb?s politikos d?ka. ?inoma, firmos turi naudotis

Vyriausyb?s teikiamomis galimyb?mis, bet jos taip pat turi nuolat siekti

savo produktams ar technologijoms nauj? galimybi? rinkoje. Savo ruo?tu

naujoms technologijoms vystantis spart?s ir konkurencija tarp inovacini?

produkt?. Kuri technologija jos viduje bus s?kmingiausia, dar kol kas sunku

pasakyti.

Apibendrinant technologini? poky?i? ir inovacij? problem?, reikia

pasakyti, kad ir valstyb? turi tur?ti savo technologin? - inovacin?

strategij?, nes tai yra valstyb?s, kaip ir firmos, i?gyvenimo rinkos

s?lygomis arba bankroto problema. Kok? inovacin? savo, kaip valstyb?s,

produkt? Lietuva ruo?iasi pateikti negailestingos globalin?s konkurencijos

s?lygomis tarptautinei XXI am?iaus rinkai? Ir ar gali valstyb?, kaip ir

firma, s?kmingai konkuruoti, jei jos darbuotojai nesuvokia firmos

strategini? tiksl?. Valstyb?, kaip ir firma, negali b?ti konkurenti?ka

visose srityse. Laikas b?t? kvalifikuotai ?vertinti technologin? valstyb?s

potencial?, apsibr??ti prioritetines inovacij? kryptis ir bent tas l??as,

kurias Lietuva paj?gi skirti naujoms technologijoms vystyti, investuoti ?

tai, kas potencialiai gali duoti naud?. Ta?iau tam reikalinga kompetencija

pagr?stas valstyb?s valdymas ir tam tinkami ?mon?s. 4 pav. S kreiv?s

prad?ios ar dar ankstesni? technologij? k?r?jai nesukurs gamini?, kurie bus

konkurenti?ki, art?jant ? S kreiv?s vir?utin? dal?. Ta?iau valstyb?s

politika turi b?ti visose srityse (mokslo, ?vietimo, ekonomikoje)

orientuota ? tai, kad sudaryt? tam prioritetines s?lygas. Dabartin?

Lietuvos mokslo, ?vietimo, pramon?s finansavimo sistema akivaizd?iai

orientuota ? S kreiv?s prad?ios ?moni? ir technologij? finansavim?. Tai

n?ra investicijos ? ateit?, bet ateities “pravalgymas”.

VI. I?vados

Kaip pamin?ta anotacijoje, kursinio darbo tikslas buvo i?nagrin?ti

informacini? inovacij? ?diegimo aspektus, problemas, aptarti b?dus ir

nu?viesti bendras vystymosi tendencijas ?ioje srityje.

Atliekant vis? pirma Europos S?jungos ?iuo klausimu paruo?t?

dokument? analiz? i?ry?k?jo keletas esmini? ?i? dokument? tr?kum?:

1) Pats did?iausias ir pagrindinis - labai daug nekonkre?ios

informacijos, med?iagos, neturin?ios ai?kaus tikslo, o tik

abstrakt?s samprotavimai ?ia kryptimi. Atsi?velgiant ? tai, kad

didelis biurokratinis aparatas ir dokument? gausa yra viena i?

skaud?iausi? greito inovacij? ?diegimo problem? (t? pripa??sta ir

patys Europos komisijos nariai), nematyti konkre?i? pastang?

stengiantis tai i?spr?sti.

2) ?is tr?kumas siejasi su pirmuoju - tai daug i? esm?s t? pat? dalyk?

nagrin?jan?i?, ta?iau skirtinguose lygiuose institucij? ir silpnas

j? tarpusavio darbo koordinavimas.

3) Nors ir remiamasi nuorodomis ? kitus dokumentus, ta?iau nuorod?

sistema per daug sud?tinga, ko pasekm?je pasimeta pagrindin?

dokumento esm? ir tikslas, kuris siekiamas j? i?leid?iant, n?ra

?vykdomas.

?inoma, ?io darbo tikslas nebuvo atlikti tokios analiz?s, ta?iau

tiesiog norisi pareik?ti savo nuomon?.

Informacini? inovacij? ?diegimo aspektai, b?dai, problemos ?iame

darbe atskleisti gana pla?iai ir panagrin?ti ?vairiais lygiais. Pa?ym?tina,

kad kuo ?emesniu lygiu atliekama inovacij? analiz? - tuo ?i analiz? tampa

konkretesn?, daugiau siejasi su praktika. Malonu pa?ym?ti, kad tokie

tyrimai atliekami ir Lietuvos autori?. Nors kol kas tai tik pirmieji

?ingsniai, bet jau bandomos daryti, remiantis naujausiomis teorijomis,

bendravalstybinio masto analiz?s, atliekama vyriausyb?s politikos kritika

(gana konstruktyvi) ir atsi?velgus ? j? manau duot? labai ap?iuopiam? ir

nauding? rezultat?. Ypa? tai svarbu ?io darbo objekto - informacini?

inovacij? srityje, kurios, kaip jau buvo min?ta auk??iau darbe, ?iuo metu

praeina savo did?iausio intensyvumo etap? ir yra labiausiai patrauklios

investavimui. Neturint ?iuo klausimu ai?kios valstybin?s politikos (tai,

deja dabar ir yra, k? galiu konstatuoti ir i? savo praktinio darbo ?ioje

srityje patirties) artimiausioje ateityje Lietuva nei?naudos labai ai?ki?

ir patraukli? galimybi? gerinant bendr? gyvenimo lyg? respublikoje.

VII. Literat?ros s?ra?as

1. Europe council. Green paper on innovation, 1995

2. V.Snitka Pa?angi? technologij? inovacinis procesas ir

komercializacija, “Inovacij? ap?valga” Nr. 5-6, 1997 balandis-

rugs?jis

3. Europe council. The First Action Plan for Innovation in Europe,

1996

4. Marone, J. Winnings in High Tech Markets. Boston: Harward Business

School Press, 1993

5. George Metakides, Esprit Direktoriaus prane?imas, III GD (Pramon?),

Europos komisija, 1994

VIII. Priedai